atastuma

atãstuma sf. (1) 1. stūma, skląstis, šovynė: Durų atãstuma buvo iškritus Zr. O atãstumą durim ar pritaisei? Rk. 2. scom. kas visų atstumtas: Et, jau jis yra toks atãstuma, niekas jo nekenčia Rk.